Atostogos artėja, o darbai gimnazijoje verda. 5b klasės mokinė Karina vėl smalsauja, „matuojasi žurnalistės profesiją“. Štai keletas klausimų, į kuriuos atsakė mūsų kalbinti pašnekovai: „kokia netikėčiausia ir laimingiausia diena buvo gimnazijoje?“, „ar turi vasaros namų darbų?“, „ko labiausiai laukiate vasarą?“, „ką daryti, kad mokiniams gimnazijoje būtų smagu?“ Trumpos ištraukos iš atsakymų užrašų: Direktorės atsakymai – „…kiekviena diena – naujas atradimas…“, „… daug turiu vasaros darbų…“, „…jei nebus telefonų, tai mokiniai išgirstų vienas kitą, pamatų vienas kito akis, atsirastų nauja terpė bendrystei…“. Valgyklos vedėjos atsakymai – „…mokiniai mėgsta natūralius karbonatus, varškės patiekalus…“, „….labai pati mėgstu balandėlius, kurie gaminami su meile…“. Psichologės atsakymai – „…patiko pyragų diena…“, „…laukia vasarą šventės, bet nenoriu atskleisti….“. Raštinės sekretorės atsakymai – „…laukiu atostogų, keliauti, pamatyti Islandiją, Škotiją…“. IV gimn. klasės auklėtojos atsakymai – „…dabar labai labai liūdna, trūksta jų… smagu buvo su auklėtiniais… noriu aplankyti brolį Švedijoje. Ten žmonės mandagūs, geri, graži šalis…“. Kompiuterių priežiūros operatoriaus atsakymai – „…mokiniai galėtų daugiau judėti… vasaros vienodos – darbai prie ūkio. Smagu vasarą miške, patinka grybauti…“. Pavaduotojos Astos – „…patiko Talentų Šou 2025, nes prisidėjo buvęs mokinys Jonas. Buvo profesionalus įgarsinimas, apšvietimas, pakėlė renginio lygį…“. Pavaduotojos Aurelijos atsakymai – „…ypatingai džiugu, kai pasiseka mano klasės auklėtiniams (kontroliniai, išvykos, renginiai)… laukia nuostabi išvyka su baidarėmis. Kartu keliaus mokiniai, tėvai ir šuo Bega…“. Socialinės pedagogės atsakymai – „…smagiausia, kai mokiniai vienas kitam padeda…“. Miela Karina, linkiu tau tęsti gyvą bendravimą su gimnazijos bendruomene, domėtis jos gyvenimu ir rasti savo mylimą veiklą. Karjeros specialistė Roma
Vasaros stovykla „Nuotykių dienos“
29 vaikų dienos centro pradinukams, tik pabaigus ugdymo procesą, prasidėjo tikros nuotykių dienos. Birželio 6-19 dienomis jie dalyvavo stovykloje „Nuotykių dienos“. Dešimt stovyklos dienų praūžė kaip viena. Stovyklautojai intensyviai sportavo, kūrė, skaitė, vaidino, žaidė, šoko, mokėsi orientuotis aplinkoje ir keliavo. Įdomią stovyklos programą įgyvendinti mums padėjo mokinių tėveliai, edukatoriai bei partneriai. Vaikus skaniai ir sočiai maitino Vilkijos gimnazijos valgyklos vedėja. Jau pirmąją stovyklos dieną, be įprastų stovyklos taisyklių aptarimo ir kitų susitarimų, žemėlapio pagalba mokėmės orientuotis aplinkoje ir ieškojome lobio. Lobį, žinoma, radom išlandžioję visas dienos centro kerteles ir vietinio miškelio krūmus. Vėliau linksmai sportavome ir ritmiškai mušdami būgnus (kamuolius) muzikavome su mokytoja Sidonija Griškevičiene. O po sočių pietų kalbėjomės apie vietovardžius ir kūrėme emblemą su bibliotekininke Gutijera Steponaitiene. Antrąją dieną, iki pietų, žaidėme judriuosius žaidimus su krepšinio būrelio vadovu Luku Šauliavičiumi ir šokome su linijinių šokių vadove Loreta Maliūkevičiene. Vėliau dalyvavom sensoriniuose skaitymuose apie Katulį ir pykčio maišelį su Gutijera Steponaitiene. Kas tą dieną nepavargo, dar sudalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse – specialiais akriliniais dažais dailino sau stiklinę. Trečioji stovyklos diena – „Žemės diena“ buvo labai žemiška. Į dienos centrą atvykusi VDU doktorantė Auksė Daukšytė stovyklautojams pravedė potyriminę edukaciją „Vabzdžiai ir augalai“, o po pietų – dailės mokytoja Egidija Jocienė mokė vaikus tvaraus „Žemės meno“ paslapčių. „Kūrybos dieną“ – dalyvavome nuostabioje programoje „Saulės akmuo“, kurią mums pravedė edukatorė iš Raudondvario dvaro menų inkubatoriaus. Po įdomaus pasakojimo apie gintaro atsiradimo istoriją, po triukų su ugnimi ir gintaro dulkėmis, kiekvienas stovyklautojas dar pasidarė gintarinį amuletą. Tą pačią dieną tikras kūrybines dirbtuves mums užkūrė ir Saulės mama, Kauno r. meno mokyklos dailės mokytoja Austėja Pužauskaitė, vos valandėlę padirbėję visi vaikai pasijuto tikrais dailininkais ir namo keliavo su nuostabiais akvareliniais piešiniais. Buvo ir „Ožkų lankymo diena“. Keliavome į Emilijos šeimos ūkį Saulėtekiuose. Emilijos mama Kauno r. meno mokyklos fortepijono mokytoja Jurgita ir tėtis Kęstutis mus supažindino su Nubių veislės ožkomis, arkliuku poniu ir kitais tvartelio gyventojais. Kokia gi stovykla be saldumynų? Čia mums pagelbėjo Vilkijos kultūros centro Saulėtekių laisvalaikio salės organizatorė Gertrūda Beinorytė-Krunglevičienė. Ji išmokė stovyklautojus pasigaminti sveikuoliškus saldainius iš datulių, kokoso drožlių, bananų ir juodo šokolado. O po pietų mus vėl smagiai užėmė Gutijera Steponaitienė – sensoriniai skaitymai „Drambliai eina į svečius“. Įpusėjus stovyklai – keliavome. Birželio 16 d. autobusu vykome į Vilnių, lipome į Gedimino pilies bokštą, dalyvavome edukacijoje „Duok penkis Geležiniam vilkui“. Birželio 17 dieną ėjome į A.ir J. Juškų etninės kultūros muziejų, dalyvavome edukacijoje „Dūdmaišiai“, vėliau kėlėmės keltu per Nemuną, iškylavome. Kitą dieną net dviem mokykliniais autobusais važiavome į Lietuvos zoologijos sodą ir dalyvavome patyriminėje edukacijoje „Stovyklautojams“: tyrėme upelio vandenį, augmeniją ir net vabzdžius per mikroskopą. Vėliau buvome pavaišinti ledais. Stovyklos uždarymo dieną šventėme dienos centre. Pasižiūrėję nuotraukas su vaikais prisiminėme ir aptarėme nuveiktas veiklas, patirtus įspūdžius, išsidalinome pačių anksčiau dekoruotas stiklinaites. Kiekvienas stovyklautojas buvo apdovanotas gimnazijos direktorės pasirašytu diplomu už įveiktus stovyklos „Nuotykių dienos“ iššūkius. O netikėtai atvykusi Martinos mama visus pavaišino ledais. Dar spėjome pasveikinti birželio mėnesį gimusius, pasivaišinti sausainiais ir sudalyvauti bibliotekininkės Gutijeros parengtoje ypatingoje – daug pastangų pareikalavusioje edukacijoje „Roboto ranka – smagus žaidimas su draugais“.